- runtinti
- rùntinti (-yti), -ina, -ino tr., ruñtinti šnek. 1. Alv, Žln risti, ridenti (sunkų daiktą): Tada mes tris nedėlias rùntinom rąstus Dsm. 2. kasti: Ji labai darbinykė, mačiau, kap bulbas kasa: rùntina dar su rasom Pv. 3. NdŽ, Gs pešti, tampyti, mušti. | refl.: Kas kiek, ir ima rùntytis Gs. Girti rùntinas, t. y. pešas už čiuprynų J. Ir rùntinasi kai du gaidžiai Skr. 4. pjauti: Vilkas avis rùntina Gs. 5. godžiai ėsti; valgyti: Pasigavo [kačiukas pelę] ir rùntina Gs. Kad rùntinu, kad rùntinu duoną! Rs. Stasiukas svečiuose kad rùntina, tai rùntina, net gėdos neturi Btg. \ runtinti; išruntinti; nuruntinti; priruntinti
Dictionary of the Lithuanian Language.